nū

1 nū̃ adv., nù; N 1. SD369 dabar: Nū lyti, snigti pradėjo J. Nū žiema, pačios ilgos naktys J. Pas mus kaip senovėj kad kalbėjo, teip ir nu tekalba S.Dauk. Nū̃ pati trumpiausia diena Vrn. Nū̃ šaltis yr Eiš. Ar nū mudu ženysivos, ar rudens lauksiva? JV285. Kaipo buvo iš pradžios, taip nu (= nū?) ir visada Mž323. Semkit nu (= nū?) ir neškit MP67. Nu (nū = ?) žinau poną didesnį santį, nei visos deivės BB2Moz18,11. 2. šiandien: Ne nū̃, tai ryt, o vis viena bus Azr. Ar nū̃ eisi turgun? Al. Nū važiuosim Varėnon Vrn. Nū grėbiau šieną Dv. Ką nū̃ darysim? Dg. Nū̃ vėlai nuog darbo parejau Pls. Ką padarysi, žmogeli! Ne nū – ryt, visi mirsime V.Krėv. In vieną aš nū josiu, apie tave ryt dūmosiu KrvD33. Duoną mūsų visų dienų duodi mumus nu (= nū?) Mž23. Nu (= nū?) jumus užgimė ižganytojas SPII124.

◊ nū̃ dienà iki šiol, dabar: Išgaišenau ir nū diena neturiu Kls. Aš jo žodį ir nū diena užsilaikau Kls.